užrašyta 2024 m. gruodžio 18 d.

Tai nutiko (o gal dar nutiks?) Kūčių vakarą vieno šį įrašą skaitančio žmogučio svetainėje…

Ponas Mandarinas su savo koketiška poniute Kanele (dėl drūtos-putlios figūros pavydžių konkurenčių neretai pravardžiuojama „Tešle“) bei visu būriu vaikučių-Kūčiukų rengėsi aplankyti tetulę Silkę. Visi buvo kupini šventinės nuotaikos! Baltutėle staltiese grįstoje gatvelėje mirgančių žvakių – tikrų žibintų – šviesoje it gyvenamieji namai šešėlius metė ornamentais išmarginti bliūdeliai ir lėkštutės, iš didžiulių puodų – it dūmijančių fabrikų – kilo garų verpetai. „Mes jau beveik atvykome, teta turbūt dar nebus pakilusi iš patalų“, – išvydęs giminaitės lėkštės kampą savo šeimynėlei šyptelėjo oranžinis pilvotas ponulis. Pasiekus kelionės tikslą atvykėlių šypsenas pakeitė sumišimo grimasos, Kanelė net žagtelėjo. Lėkštėje pūpsojo didžiulis šaukštas, o iš tetos Silkutės, masyvios galingos moteriškės, kūno tebuvo likę paskiri skuteliai – žuvytės, morkyčių ir svogūniukų atplaišėlės glitaus aliejaus klane. Kimi Kanelės rauda dėl artimosios netekties virto siaubo riksmu – jos vyrą Mandariną pačiupo ir jo odą nudyrė milžino (milžinės?) plaštaka. Kanelės bliovimas netruko ilgai – jos galvą tiesiog nukando ir sukramtė. Kūčiukai pabiro – bandė sprukti, bet visi buvo sučiupti ir suberti į puodynę aguonpienio. Burbuliuodami tarp aguonėlių jie dar spėjo palinkėti kits kitam „Linksmų švenčių!”. Visą šią klaikią fantasmagoriją stebėjo už Kalėdinės eglutės pasislėpęs Graikinis Riešutas, vylęsis išvengti pavojaus atsiskyręs nuo savo tautiečių. Nepaisant savo tvirtų šarvų, jis tirtėjo, graikų riešutkalbe murmėjo poterius. Jo mintyse aidėjo nugirsti paskutiniai Kūčiukų žodeliai…

Linksmų artėjančių švenčių ir jums!!!