užrašyta 2021 m. birželio 24 d.

Gariūnai. Dešimto dešimtmečio pabaiga. Lyja.

Du Leonai − vienas jau žilstelėjęs, kitas dar pyplys pradinukas − slampinėja tarp pilkų kioskų. Tąsyk tėvas sugalvojo pabūti man geeeras ir leido iš piratinių vaizdajuosčių prekeivio asorti išsirinkti vieną filmą, kurį man pažadėjo nupirkti.

Abejonių nekilo − tiesiog negalėjau atitraukti akių nuo kasetės su išsiviepusiu Makoliu Kalkinu. Deja, mano didžiam nusivylimui, “Vienas namuose” kainavo 20 lt, dvigubai daugiau už kitus filmus, − tėvas iškart pasakė, kad per brangu, ir liepė išsirinkti kitą…

Ir išsirinkau!

Namo grįžau su piratine vaizdajuoste, ant kurios viršelio šypsojosi botagu mosikuojantis vyras su skrybėle. Pasirinkimas buvo labai labai vykęs: smagus, įtraukiantis ir paveikus… Ilgam.

Kartais apie tai susimąstau ir darausi vis labiau įsitikinęs, kad jei tądien tėvas nebūtų buvęs toks taupus (skūpas!), tikriausiai apskritai nebūčiau pasirinkęs studijuoti Istorijos. Kaži kur ir, svarbiau, koks dabar būčiau? Įdomios tos mūsų gyvenimų dėlionės…

PAPILDYMAS

užrašyta 2023 m. birželio 30 d. (grįžus iš kino teatro)

Penktąjį “Indiana Džounsą” džiaugsmingai sutikau jau būdamas Istorijos mokslų daktaras… Dovana visam gyvenimui!